GREITASIS GELEŽINKELIS – IŠŠUKIŲ IR IŠBANDYMŲ KELIU

Šiais laikais žinia apie dar vieną greitojo geležinkelio liniją Kinijoje ar Ispanijoje jau nieko nestebina. Anokia čia naujiena, ištarsite. Jau patikėjome. Ir net neabejojame. Tik ir girdime – visame pasaulyje atidaromi nauji maršrutai, daugybė naujų projektų laukia įgyvendinimo, įgyvendinami technikos išradimai. Žodžiu, kažkokia FUTURAMA. Ten, kažkur... Ir tai tik dar kartą patvirtino pasaulinis UIC kongresas Pekine. Greitojo geležinkelio „pabalnojimas“ turi daug akivaizdžių privalumų. Ir geležinkeliams, ir žvelkime plačiau – e-k-o-n-om-i-k-a-i. Ne ginčų objektas. Bet... Ne viskas taip paprasta. Pradėkime nuo pradžių. Nuo flagmano... Kinijos! (Teisybės dėlei—verta paminėti, kad labiausiai iki šiol išvystytas geležinkelių tinklas buvo Japonijoje.)Todėl, kad Kinijos greitųjų geležinkelių vystimosi mąstelis ir greičiai neturi lygių pasaulyje. Ir ne apie plastikinius žaisliukus su „Made In China“ kalbam! Pasikliaukim statistika: praėjus vos daugiau nei dvejiems metams nuo pirmosios greitojo geležinkelio linijos atidarymo, tinklas jau išsiplėtė iki 6920 km ir 2011 m. pabaigoje bus jau beveik dvigubai tiek... 2010 m. pabaigoje paleidus naujus maršrutus Pekinas-Šanchajus, taip pat išaugo ir maksimalus greitis – nuo 350 km/h iki 380 km/h. Kinija rodo pasauliui, kokie gali būti tvirtos valios privalumai – pirmiausiai įsigyjant ir išvystant technologijas, panaudojant turimus ir išorės resursus ir, svarbiausia, viską įgyvendinant ne-del-siant. Akivaizdu, Kinija – turtinga šalis, ten specifinė politinė ir ekonominė santvarka, leidžianti pasiekti tai, apie ką kitos šalys galėtų tik pasvajoti... Bet, turbūt nieko niekada ir nepasieksi, nepažvelgęs iššūkiams į akis... Ne vienas, pasisakęs UIC kongreso Pekine metu, pabrėžė, kad greitasis geležinkelis – tai raktas į šalies technologijų ir pramonės vystimąsi. Greitasis geležinkelis ir sunkiųjų krovinių pervežimai geležinkeliu „įdarbinant“ kilometrais ir kilometrais besidriekiančius sąstatus verčia technologijas dirbti ties galimybių riba ir tai skatina jas sėkmingai vystytis toliau...
Europa, Korėja, Japonija ir Kinija kaip įmanydamos stengiasi įdiegti naujus projektus. JAV lėtai, bet taip pat jau pajudėjo ta linkme. Vienas pirmaujančių JAV gamintojų GE (“General Electric“) Amerikoje įsteigė bendrą įmonę su China‘s CSR Coporation – stambiausia Kinijos riedmenų ir lokomotyvų gamybos kompanija – ir mėgins įgyvendinti greitojo geležinkelio susisiekimo projektus Kalifornijoje ir Floridoje. Grįžkime į Kiniją. Pernai spalį Kinai sumušė kelionių greitaisiais geležinkeliais pasaulio greičio rekordą vežant keleivius. Traukinys iš Pekino į Šanchajų pasiekė 486 km/h greitį ir sumušė ankstesnį rekordą, kai traukinys iš
Šanchajaus į Hangžu lėkė 415km/h greičiu. Statistikos dėlei verta paminėti, kad, bandymų metu, modifikuotas prancūzų TGV traukinys 2007m. pasiekė 574.8 km/h, o japonai, traukiniu su magnetine pagalve 2003 m. įsibėgėjo iki 581 km/h.

Tačiau, pervežant keleivius—kinai rekordininkai. Kinija puikiai demonstruoja pasauliui techninius pasiekimus, o Kinijos greitųjų geležinkelių gigantai China CNR Corporation Limited ir China‘s CSR Coporation – stambiausi Kinijos geležinkelių riedmenų ir lokomotyvų gamintojai ruošiasi užkariauti platųjį pasaulį savo technologijomis. Tuo tarpu Prancūziją drasko nesutarimai, kaip toliau vystyti greituosius geležinkelius, ką puikiausiai iliustruoja ginčai ir net grasinimai teismais dėl Eurostar sprendimo tartis su Siemens, o ne su Alstom. Naujausiame šios absurdiškos sagos skirsnyje – dalis Prancūzijos parlamento narių bandė blokuoti sprendimą, nors sutartis jau pasirašyta. Investuoti į greitąjį geležinkelį – nemažas iššūkis, o taip pat ir slypintys pavojai – ypač šalims, kurios eksploatuoja tik tradicinius geležinkelius, arba yra naujokės geležinkelių versle, ar neturi atitinkamos pramonės bazės. Greitojo geležinkelio aptarnavimas skiriasi nuo įprastojo visais atžvilgiais. Vadybos ir aptarnaujantis personalas privalo būti labai gerai apmokytas. Svarbų vaidmenį vaidina aukščiausio lygio techninė priežiūra. Nesugebėjimo palaikyti greitojo geležinkelio tviskančioje būklėje išdava – neišvengiamas greičio ir patikimumo praradimas, ir, blogiausia kas gali nutikti – nepakankamas saugumas.
Šalys, planuojančios investuoti į greitojo geležinkelio plėtrą turėtų atsakyti į klausimus – ar tikrai mes pasiruošę pasitikti iššūkius? Ar suprantame kuo rizikuojame? Nelaimingas įvykis trasoje – ir kyla į rojų, ar leidžiasi pragaran vėlės. Prarastos gyvybės greičiau už paties greičiausio traukinio greitį nusviestų greitųjų geležinkelių idėją į dinozaurų laikus. O visas projektas kaip mat įgautų
„Baltojo dramblio“ etiketę.* Greitasis geležinkelis – tai daugiau, nei greitai nuvykti iš vieno miesto į kitą. Nereikšmingas pastebėjimas – 120 km kelionė iš Pekino į Tiandžiną lekiant 350km/h greitį išvystančiu traukiniu tetrunka 30 minučių, kai tuo tarpu pervažiuoti Pekiną metro - trunka mažiausiai valandą...
Vien greičiais šiais laikais keleivių nepriviliosi. Suderinta ir vieninga viešojo transporto sistema, kokybiškas aptarnavimas, interneto prieiga, maitinimas, patogūs kelionės bilietų įsigijimo būdai—minimalūs reikalavimai. Šiame lygyje „viešojo transporto“ apibūdinimas skamba, švelniai tariant—neįtikinamai. Visos paslaugos tiesiog prašosi būti suasmenintos“...
Greitųjų geležinkelių technologijos sukorė ilgą kelią nuo tada, kai pirmasis traukinys 200 km/h greičiu praskriejo pro Fudzijamą 1964 m. Japonijoje. Nuo tada beveik dvigubai išaugo greičiai – iki 380 km/h, o komercinis geležinkelių transportas jau veža keleivius atstumais, viršijančiais 1000 km. Tuo pat metu kai kurie pranešėjai Pekino konferencijoje atkreipė dėmesį ir į kitas sparčiai besivystančias technologijas ir transporto rūšis. Bet kokiu atveju, pasiekimai greitojo geležinkelio srityje neleidžia pagrindo apsiraminti.

*“Baltojo dramblio“ projektas—paprastai slepiasi po skambia “prestižo” skraiste—kaip
taisyklė, neįtelpantis į jokius protu suvokiamus biudžeto ir laiko rėmus