Prezidento Obamos 2012 m. fiskalinis biudžetas numato 8 mlrd. dolerių (apie 20,32 mlrd. Lt) skirti greitiesiems geležinkeliams vystyti. Per ateinančius šešerius metus planuojama investuoti dar 53 mlrd. dolerių (apie 134,64 mlrd. Lt). Prezidento nuomone, JAV privalo investuoti. Kad
suspėtų paskui Europą, Japoniją ir, visi žino paskui ką... “ kinai stato naujus oro uostus ir leidžia
supergreitus traukinius”, - gąsdina prezidentas. Bet statyti greitąjį geležinkelį JAV, vien tam, kad
nenusileistų kinams, gali atsirūgti. Teisybės dėlei, to paties greitojo geležinkelio bėgiais papusčiusio padus užsienio pavyzdys kažkoks neįtikinamas. Niekas taip ir neatsakė į klausimą, kiek efektyvus gali būti greitasis geležinkelis, o jo statybų kaštai—gąsdinantys. Atvirai kalbant, Kinijos modelis— ypač abejotinas, juolab, kad kinams netrūksta problemų šioje srityje. Pekinas ką tik apkaltino korupcija ir nušalino geležinkelių ministrą. Nesunku numatyti, kad taip
lengvai gali įvykti kiekvienoje valstybėje, kuri staiga pradeda švaistytis šimtais milijardų dolerių. Prisiminkime “Baltojo dramblio” projektą... Žvilgantys greitieji traukiniai Kinijoje— neįkandami eilinei darbo liaudžiai, taigi, tikslas— paleisti daugumą keliautojų geležinkelio bėgiais, ištuštinant
kelius— nepasiektas. Dar pernai Kinijos Mokslų Akademija siūlė vyriausybei iš naujo peržiūrėti planus dėl greitojo geležinkelio vystymo, nes, atvirai, sistemos rodikliai— įkaitusių anglių krosnyje raudonumo...
Ir, žinoma, jei Kinija vis dėlto užbaigs savo greitojo geležinkelio projektus, sistema dar ilgai prašysis subsidijuojama. Tiek ilgai, kad galbūt... amžinai. Niekas nežino. Pasaulį apėmus greitojo geležinkelio psichozei, nuošalyje neliko ir Pasaulio Bankas, parengęs nepriklausomą ataskaitą. Pasaulio Bankas paskelbė, kad tik išskirtinais atvejais pasitvirtina vežimo prognozės, įspėdamas, kad valstybės, svarstydamos greitojo geležinkelių projektus, ar tai būtų privatūs, ar kombinuoti privatūs ir viešieji projektai, taip pat turėtų numatyti, kad absoliučia dauguma atvejų sistema
reikalaus dotacijų iš biudžeto. Šiek tiek statistikos: Japonijoje tik Tokijo-Osakos maršrutas
nepatiria nuostolių; tas pats Prancūzijoje—tik Paryžius- Lionas pateikia teigiamus rezultatus. Taivanis pamėgino privataus kapitalo greitųjų geležinkelių sistemą, bet ji buvo tokia nuostolinga, kad vyriausybė 2009 m. buvo priversta ją išpirkti. Lyginant su JAV, Europoje, Japonijoje ir Taivanyje visai kitos sąlygos. Jau nekalbant apie Kiniją, kur reikalingumą nusprendžia partija. Taigi, Europoje, Japonijoje ir Taivanyje — patrakusios degalų kainos ir milžiniškas gyventojų
tankis. O JAV, na, gal išskyrus Šiaurės-Rytų transporto koridorių—visiškai priešinga padėtis. Taigi, jei greitieji geležinkeliai lekia į minusą Europoje, Japonijoje ir Taivanyje, tai tik galima įsivaizduoti, kokių dotacijų jie pareikalaus JAV, negalinčia pasigirti tokia palankia ekonominevisuomenine-geografine situacija. Obamos administracija tvirtina, kad Amerika neturi teisės atsilikti lenktynėse bėgiais. Tik... ar apskritai yra nugalėtojas?
suspėtų paskui Europą, Japoniją ir, visi žino paskui ką... “ kinai stato naujus oro uostus ir leidžia
supergreitus traukinius”, - gąsdina prezidentas. Bet statyti greitąjį geležinkelį JAV, vien tam, kad
nenusileistų kinams, gali atsirūgti. Teisybės dėlei, to paties greitojo geležinkelio bėgiais papusčiusio padus užsienio pavyzdys kažkoks neįtikinamas. Niekas taip ir neatsakė į klausimą, kiek efektyvus gali būti greitasis geležinkelis, o jo statybų kaštai—gąsdinantys. Atvirai kalbant, Kinijos modelis— ypač abejotinas, juolab, kad kinams netrūksta problemų šioje srityje. Pekinas ką tik apkaltino korupcija ir nušalino geležinkelių ministrą. Nesunku numatyti, kad taip
lengvai gali įvykti kiekvienoje valstybėje, kuri staiga pradeda švaistytis šimtais milijardų dolerių. Prisiminkime “Baltojo dramblio” projektą... Žvilgantys greitieji traukiniai Kinijoje— neįkandami eilinei darbo liaudžiai, taigi, tikslas— paleisti daugumą keliautojų geležinkelio bėgiais, ištuštinant
kelius— nepasiektas. Dar pernai Kinijos Mokslų Akademija siūlė vyriausybei iš naujo peržiūrėti planus dėl greitojo geležinkelio vystymo, nes, atvirai, sistemos rodikliai— įkaitusių anglių krosnyje raudonumo...
Ir, žinoma, jei Kinija vis dėlto užbaigs savo greitojo geležinkelio projektus, sistema dar ilgai prašysis subsidijuojama. Tiek ilgai, kad galbūt... amžinai. Niekas nežino. Pasaulį apėmus greitojo geležinkelio psichozei, nuošalyje neliko ir Pasaulio Bankas, parengęs nepriklausomą ataskaitą. Pasaulio Bankas paskelbė, kad tik išskirtinais atvejais pasitvirtina vežimo prognozės, įspėdamas, kad valstybės, svarstydamos greitojo geležinkelių projektus, ar tai būtų privatūs, ar kombinuoti privatūs ir viešieji projektai, taip pat turėtų numatyti, kad absoliučia dauguma atvejų sistema
reikalaus dotacijų iš biudžeto. Šiek tiek statistikos: Japonijoje tik Tokijo-Osakos maršrutas
nepatiria nuostolių; tas pats Prancūzijoje—tik Paryžius- Lionas pateikia teigiamus rezultatus. Taivanis pamėgino privataus kapitalo greitųjų geležinkelių sistemą, bet ji buvo tokia nuostolinga, kad vyriausybė 2009 m. buvo priversta ją išpirkti. Lyginant su JAV, Europoje, Japonijoje ir Taivanyje visai kitos sąlygos. Jau nekalbant apie Kiniją, kur reikalingumą nusprendžia partija. Taigi, Europoje, Japonijoje ir Taivanyje — patrakusios degalų kainos ir milžiniškas gyventojų
tankis. O JAV, na, gal išskyrus Šiaurės-Rytų transporto koridorių—visiškai priešinga padėtis. Taigi, jei greitieji geležinkeliai lekia į minusą Europoje, Japonijoje ir Taivanyje, tai tik galima įsivaizduoti, kokių dotacijų jie pareikalaus JAV, negalinčia pasigirti tokia palankia ekonominevisuomenine-geografine situacija. Obamos administracija tvirtina, kad Amerika neturi teisės atsilikti lenktynėse bėgiais. Tik... ar apskritai yra nugalėtojas?
No comments:
Post a Comment