DARBO RINKOS ĮKAITAI
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina visų asmenų nediskriminacijos principą, kiti galiojantys teisės aktai garantuoja lygias teises visiems žmonėms nepriklausomai nuo jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės ar tautybės, negalios, amžiaus, religijos ar įsitikinimų.
Visos šios nuostatos įgyvendina Europos Sąjungos reikalavimus, apibrėžtus Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 2000/78/EB.
Tokį turime įstatymą. Pažvelkime, kaip jis veikia realybėje ir kaip pati visuomenė sudaro prielaidas vienaip ar kitaip tas nuostatas įgyvendinti ar neįgyvendinti…
Taigi, įstatymas teigia, kad diskriminacija amžiaus ir lyties pagrindu yra neteisėti, darbdavys neturėtų reikalauti teikti duomenų apie amžių ir lytį (žinoma, Lietuvoje nesunku įspėti asmens lytį – tai daugumoje atveju išduoda lietuvių kalbos gramatika…).
“…24 m. amžiaus vyras, nevedęs...“, „...26-ių metų mergina, netekėjusi...“ – tokių, ieškančiųjų darbo prisistatymų, apstu įvairiuose Lietuvos „žmoniškuosius išteklius“ valdančiuose interneto portaluose. Taigi patys desperatiškai bandome pristatyti, logiškai mąstant, tikrai su darbu nesusijusias savybes. Darbdaviai tuo naudojasi... Iš pirmo žvilgsnio lyg ir viskas normalu, bet kiek tai teisėta? Ir kiek tai nepažeidžia lygių teisių įstatymą ir nediskriminacijos principus?
Kai kurie darbdaviai dėl įvairių priežasčių nenoriai įdarbina vyresnius žmones. Amžiaus diskriminacija yra neteisėta. Lietuvoje “žmogiškųjų ištelklių” “valdytojams” tai nė motais. Dauguma anketų reikalauja nurodyti gimimo datą. Vieno didžiausių internetinių darbo rinkos portalo sistema neleidžia net atsakyti į darbo skelbimą, kol neįvesta gimimo data. Daugybė skelbimų prašo atsiųsti ir nuotrauką, lyg žmogaus išvaizda būtų tikrasis darbuotojas, jei neminėti įvairių specifinių aktorinių darbų, kur tikrai “samdomas” veidas. Didžiausi šalies dienraščiai be jokių skrupulų spausdina darbo skelbimus, kuriuose lyg tarp kitko pabrėžiama – “įmonės vadovai labai jauni ir labai ambicingi”. Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusios “žmogiškųjų išteklių” valdymo agentūros 23-jų metų amžiaus vadybininkas – dar studentas, bet jau atliekantis atrankas, atviru tekstu kažodėl pabrėžia, kad Lietuvoje vyrauja “JAUNIMO KULTAS”. Žinoma, jaunesni raumenys ir smegenys turi daugiau jėgų, jiems nereikia skirti energijos šeimai , jie, sėdėdami biure prie kompiuterio, ar telefono, greičiau bėgte atneš žinią iš Maratono lauko…
Nekaltas, kasdieninis ir draugiškas klausimas apie šeimyninę padėtį, vaikus – skamba, lyg kaimynų pokalbis bendruomenės susirinkime. Gražu ir pagirtina. Valstybės skatinama bendruomenės samprata, socialumas, visuomeniškumas… Tik ne pokalbio darbinantis metu! Lengva padaryti prielaidą, kad įsidarbinęs, asmuo neužtruks ir išeis motinystės ar tėvystės atostogų…
Vienos didžiausių Lietuvos įmonių skyriaus vadovėms moterims vienai po kitos išėjusioms motinystės atostogų, darbdavys nusprendė, kad šioms pareigoms tiks tik vyras… Ne viena moteris, turinti šeimą ir auginanti vaikus, galėtų papasakoti, kaip darbinantis reikėjo suktis iš padėties ir meluoti, kad vaikus prižiūri auklė ar močiutė, arba prisiekinėti, jog bus dirbama iš namų, net ir gavus biuletenį dėl vaiko ligos… Nežiūrint valstybės gražių siekių gerinti tėvų, auginančių vaikus padėtį, kiek tėvų realiai sugeba pasinaudoti, pavyzdžiui, kad ir kartą per mėnesį priklausančiu “tėvų laisvadieniu”?
Nors personalo skyrių darbuotojai ar jiems talkinantys įvairūs išoriniai įdarbinimo specialistai, vykdantys darbuotojų atrankas arba „žmoniškųjų išteklių“ valdymą, privalėtų būti susipažinę su nelegaliais atrankos metodais ir klausimais, kai kurie įdarbinimo ir atrankos industrijos atstovai nebūna tokie smulkmeniški.
Gal būt nustebsite, bet taip pat neteisėta daryti jokių išvadų, jei potencialus darbuotojas vartoja alkoholį, ar rūko – kitaip tariant – vartoja visiškai teisėtus ir prekyboje cirkuliuojančius produktus ne darbo metu. Teisėta yra reikalauti nenusižengti rūkymo ir alkoholio vartojimo taisyklėms darbe. Kad ir kaip smagiai ar liūdnai skambėtų aukščiau išsakyta mintis apie rūkymą ir alkoholio vartojimą, labai daug priklauso nuo bendrojo valstybės kultūros supratimo ir išsilavinimo. Pavyzdžiui, Niujorko bendruomenėje savaitgalio šėlsmas pasigėrus gali negatyviai atsiliepti karjerai, kai tuo tarpu Londone – kuo daugiau šėlsmo – tuo smagiau…
Nors, kaip pasakytų analitikai, nėra to blogo, kuris neįšeitų į gera – populiarių TV laidų kūrėjai turi medžiagos darbui - atviru tekstu trimituodami į eterį, kad sulaukus 30-ies, dalis emigruoja būtent dėl diskriminacijos įsidarbinant, o taip pat išrasdami įspūdingus terminus, kaip „socialinė“ baudžiava.... Labai madingi pasisakymai ir diskusijos apie specialistų trūkumą, nutekėjimą į užsienį, sparčiai didėjantį būrį nepatyrusių ir nemokančių valstybinės kalbos įvairių sričių darbuotojų būrį. Tuo tarpu valdžios vyrai, beje, elgiasi, lyg jų žinybos stovėtų Mėnulyje, nes paklausti atsako – „Negali būti“ arba „Neturiu informacijos“... O internetinis straipsnis “Darbuotojų trūksta, o darbo neranda” – tik verčia prisiminti auksinę garsaus lietuvių poeto frazę, puikiai apibūdinančią dabartinę Lietuvos darbo rinkos padėtį – “Nekenčių tų, kurie išmokė lietuvį nuolankumo”…
Besiruošiantiems ieškoti darbo užsienyje, pravartu būtų pasidomėti, kaip “Lygių galimybių” teisės įgyvendinamos ir kur kreiptis, jei, jūsų manymu, jos vienaip, ar kitaip pažeidžiamos. Europos Sąjungos , JAV, Kanados bendrosios įstatyminės ir vystymosi nuostatos deklaruoja “Lygias galimybes”, kurios vienaip ar kitaip numato tai pat ir dirbančiųjų, bei besidarbinančiųjų teisių apsaugą. JAV egzistuoja “Lygių darbo galimybių komisija”, (“Equal Employment Opportunity Commission”), Jungtinėje Karalystėje panašią funkciją atlieka “Gyventojų konsultavimo biuras” (Citizen’s Advise bureau”), Lietuvoje – “Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.”
No comments:
Post a Comment