Viso pasaulio rinkėjus neša vis sraunėjanti pasaulinio atšilimo grėsmės srovė, pasaulio galingųjų valstybių lyderiai taip pat mojuoja žaliąja vėliava. Netgi Bushas, kadencijos pabaigoje atrodė kaip labai draugiškas aplinkai (ecofriendly).
Kad ir kaip stengėsi kadencijos pabaigoje George‘as Bush‘as, jam nepavyko pelnyti Greenpeace prielankumo. Galų gale – dar prezidentinės karjeros pabaigoje, 2001-aisiais, vienas pirmųjų oficialių jo sprendimų – nepasirašyti tarptautinio Kyoto Protokolo, taigi, Jungtinės Valstijos neprisidėjo prie anglies dvideginio išmetimo pažabojimo tarptautiniu mąstu. Vėliau, mojuodamas patriotizmo ir naucionalinio sugumo vėliava, skeptiškai nusiteikusio Kongreso reikalavo leisti Alaskos arktiniame gyvūnijos draustinyje pradėti naftos gavybą. Artėjant kadencijos pabaigai... Bush‘as pradėjo stengtis atrodyti labai draugiškas aplinkai. Na, jei ne visai jau „žaliasis“, tai bent laimo vaisiaus spalvos... Rūgštu... Jungtinės Valstijos paskelbė, kad ruošiasi reguliuoti išmetamųjų dujų kiekius ir pirmą kartą per tris dešimtmečius priėmė automobilių naudojimo efektyvumo įstatymus, o taip pat ir alternatyvių degalų naudojimo iniciatyvas. Kas slepiasi už tokios buvusio JAV prezidento pavėluotos Trijų Karalių misijos?
Atsakymas: visuomenės nuomonė.
Aplinkos būklės, išmetamųjų dujų ir pasaulionio atšilimo šmėkla damoklo kardu pakibo virš pasaulio gyventojų – ačiū rūpestingąjai žiniasklaidai. Neliko šąltojo karo grėsmės, iškėlėm... pasaulinio atšilimo katastrofą.
Taigi, jausdamas naująsias tendencijas, Bush‘as suprato, kad rizikuoja būti įrašytas į istoriją, kaip paskutinysis pasaulinio mąsto lyderis, kuris ignoravo nesirūpinimo aplinka grėsmes mūsų pasauliui...
Naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Barak‘as Obama, o taip pat jo konkurentė rinkimuose – dabar Valstybės departamento galva – Hillary Clinton – prieš rinkimus ir jų metu sėkmingai buvo pasibalnoję aplinkosaugos arkliuką ir prisiekinėjo kovosią su klimato kaita ir įves programas, mažinančias anglies dujų emisiją.
Tyrimų duomenimis, 66% Europos Sąjungos gyventojų aplinkosaugos problemas įvardino, kaip svarbiausias. Tą patį padarė net 70% kinų. Indijos, Brazilijos ir kitų sparčiai besivystančių šalių gyventojai tam taip pat gausiai pritarė. Teisybės vardan, reikėtų paminėti ir atsilikėlius – Jordaną, Libaną ir Dramblio Kaulo Krantą...
Pridėkime visą puokštę pražūtingų mokslininkų prognozių arba, kad ir garsiąją Al‘o Gore‘o aplinkosauginę viešųjų ryšių kampaniją – bet kuriuo atveju – tai tik įrodo, kad pasaulis dabar myli aplinkai draugiškus lyderius ir tai pasireiškia beprecendente parama sprendžiant pasaulines aplinkos apsaugos problemas. Tai taip pat – galinga varomoji jėga naujoms aplinkosaugos iniciatyvoms, o taip pat ir tolimesniam Kyoto susitarimo vystymuisi, kurio galiojimas baigiasi 2013 m.
JAV, Kanada, Japonija, P. Korėja, ES šalys turėtų nustatyti savo išmetamųjų dujų reguliavimo programas iki 2013 m. Besivystančios šalys, kurios daugiausia prisidėda prie pasaulinės emisijos, turėtų įsijungti apie 2020 m.
Tie lyderiai, kurie tikrai nori pateisinti draugiškumo aplinkai vardą, galėtų atsisukti į šiaurę. Islandijoje, kuri šiaip labiau garsi savo menkėmis, negu švariomis technologijomis, iš tikrųjų 80% energijos pagaminama naudojant atsinaujinančius resursus – hidroelektrinių energijos ir geoterminių šilumos resursų. Jau ištisais dešimtmečiais Islandija elektros energijai gaminti naudoja upes ir ugnikalnius. Įvairios Islandijos kompanijos, gaudamos vyriausybės paramą, savo atsinaujinančios energijos panaudojimo patyrimą pritaiko tokiuose pasaulio regionuose, kaip Džibutis, Kinija, ar net Peitų Kalifornija. Nors Islandija, su savo unikaliais geoterminiais resursais ir nedideliu gyventojų skaičiumi yra išskirtinėje padėtyje, ne vienas naujojo pasaulio vadovas galėtų pasimokyti, žvelgdamas į Reikjaviką.
Ir nors Europos Sąjunga ir Japonija tvirtai pirmauja, sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, senamadiški politiniai motyvai valdo draugišką aplinkai retoriką. Daugelį aplinkosaugos aktyvystų iniciatyvų palaikantys ir remiantys politikai susiduria su stipriu lobistų ir įsišaknijusios biurokratijos pasiriešinimu. Buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Tonio Bleiro pagrindinis koziris - aplinkos apsauga, Angela Merkel inicijavo kovos su klimato kaita programas Vokietijoje ir Europos Sąjungoje. Tačiau realybėje, Bleirą pakeitusiam Gordon’ui Brown’ui sunkiai sekasi įdiegti draugiškas aplinkai iniciatyvas į gyvenimą. Brown’as sulaukė aštrios kritikos, kai išreiškė palaikymą anglimi kūrenamoms elektrinėms ir pritardamas dar vieno nusileidimo-pakilimo tako statybai Heathrow oro uoste. Merkel tenka konfrontuoti su Vokietijos anglies, plieno ir cemento pramone dėl anglies dujų emisijos, ir tai ji daro daro labai vangiai. Nicolas Sarkozy pamėgino tapti visų laikų darugiškiausiu aplinkai Prancūzijos prezidentu, tačiau sulaukė negailestingos aplinkosaugininkų (ar žaliųjų?) kritikos dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų programos. Japonijos ministras pirmininkas Yasuo Fukuda įvardina aplinkos apsaugą, kaip prioritetinę problemą, tačiau, jis dar nespėjo nieko nuveikti toje srityje, ir neaišku, kaip jis elgsis, paspaustas pramonininkų…
Pasikeitimų vėjai stipriai jaučiami Azijoje ir pietiniame pusrutulyje. Ypač Australijoje. Praėję rinkimai tik pabrėžia politinio klimato pasikeitimus. Nugalėtasis John’as Howard’as —antras šalies istorijoje, pagal praleistus metus ministro pirmininko kėdėje – garsėjo kaip didžiausias pramonės rėmėjas. Jis aršiai gyvnė šalies anglies pramonę ir anglies dujų emisijos prevencijos programas pavadino “nevalinga” reakcija į pasaulinio atšilimo problemą. Jo konkurentas, leiboristas Kevin’as Rudd’as, žymiai geriau prisitaikė prie laiko dvasios: iškėlęs draugiškumo aplinkai vėliavą ir pažadėjęs prisijungti prie Kyoto protokolo, laimėjo rinkimus žymia persvara, o žiniasklaida netgi pritaikė terminą “Prisitaikėlis Rudd’as”.
Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bak’as, vienu iš politikos priotitetų įvardija aplinkos apsaugą. Lee gimė neturtingoje šeimoje ir pakilo į Hyundai šalies didžiausio konglomerato - viršūnę – kur prezidentavo, kai Korėja nerealiais tempais industrializavosi ir tapo pasauline plieno pramonės, naftos chemijos produktų ir kitų sunkiųjų pramonės šakų lydere. Tapęs politiku ir būdamas Seulo meru, Lee dėjo daug pastangų, bandydamas priklijuoti Seului “žaliąjį” draugiškumo aplinkai lipduką, ir, per savo kadenciją 2002 – 2006 m.m. užsitarnavo pagarbą nacionaliniu mąstu. Korėjiečiai palaiko draugiškumo aplinkai iniciatyvas ir apklausų duomenimis 53% šalies gyventojų galvoja, jog aplinkos apsauga yra svarbiau, nei pramonės vystymas.
Tačiau daugelis Azijos lyderių, kaip ir Lee, viena koja vis dar senąjame pasaulyje, kur ekonomikos augimas viską atperka ir yra nediskutuojamas. Tai labiausia jaučiama Kinijoje. Visais atžvilgiais, Kinijos ekosistema yra labai pažeista. Tačiau ženkali rodo, ir tuo galima tik pasidžiaugti, kad prezidentas Hu Jintao supranta, kaip pažeista Kinijos ekosistema, ir tolesnis jos žlugdymas tokiais tempais, gali neigiamai atsiliepti ekonomikos vystymuisi ir netgi sukelti neramumus visuomenėje. Kinija paskelbė apie ambicingus planus vykdyti energijos efektyvumo politiką, sukurti “uždarojo rato” ekonomiką, išlaikant ekologinę pusiausvyrą ir perdirbant atliekas, ir priėmė įstatymą dėl “klimato kaitos”.
Vaticanas – vienintelė suvereni pasaulio valstybė, galinti tvirtinti, jog gyvena praktiškai laisvoje nuo anglies išmetamųjų dujų zonoje. Praėjusią vasarą ant šio miesto-valstybės viduramžių pastatų buvo sumontuotos saulės baterijos – pagrindinis miesto elektros energijos šaltinis, o ekologijos atkūrimo kompanijos dovanojo pakankamai medžių, kad anglies dioksido padariniai būtų visiškai panaikinti Vatikano mieste – užimančiame 1/5 kavdratinės mylios.
Šias programas inicijavo popiežius Benediktas XVI, kuris, be bažnytinių pareigų dar ir vyriausiasis Vatikano administratorius. Ir religiniuose ir pasaulietiškuose sluoksniuose Benediktas užsitarnavo “žaliojo” popiežiaus vardą. Vatikano miestas tampa draugišku aplinkai, o taip pat ir Katalikų Bažnyčios doktrina naudojama pabrėžti žmonijos atsakomybę už planetą, kurioje gyvename.
Kova su klimato kaitos padariniais – rimtas išbandymas aplinkai draugiškiems šalių vadovams, kurie, jeigu atvirai – daugiau realistai, negu užkietėję environmentalistai (past. – draugiški aplinkai), tiesiog atsiliepiantys į naujus vėjus politikoje. Australijos ministras pirmininkas Rudd’as, pavyzdžiui, palaiko miškų kirtimą, kas tikrai nepanašu į mojavimą žalia vėliava. Kinija iki 2020 m. planuoja pastatyti vėjo jėgainių, kurių bendra galia - 30 gigavatų, bet 2006 m. atidarė 90 gigavatų bendros galios kietu kuru kūrenamu jėgainių. Nepanašu į aplinkai draugišką sprendimą, ar ne? Paklauskite naujojo vėliavnešio – George’o Bush’o…
ISLANDIJA
Geir Haarde
Islandijos vyriausybė remia mokslinius tyrimus, siekdama užtikrinti efektyviausius atsinaujinančios energijos panaudojimo būdus
Ar įmanoma pritaikyti unikalią geoterminės energijos panaudojimo praktiką už Islandijos ribų?
AUSTRALIJA
Kevin’as Rudd’as
Iki Rudd’o, Australija buvo vienintelė Kyoto susitarimo priešininkė
Dideles anglies atsargas turinti Australija privalo apsispręsti, ar susieti ateiti su tolesniu anglies deginimu?
DANIJA
Anders Fogh Rasmussen
Pirmoji šalis pasaulyje, nustatčiusi energijos panaudojimo sumažinimo gaires
Pusė elektros energijos vis dar pagaminama deginant anglį ir, išmetamųjų dujų sumažinimo programų įgyvendinimas smarkiai suletėjo
KINIJA
Hu Jintao
Kinija pradėjo uždarinėti labiausiai teršiančias gamyklas ir pamėgino įvesti draugišką aplinkai teršalų reglamentacijos sistemą Didelio ekonominio augimo ir pramonės vystymosi tempo išdava – aplinkos teršimas. Ir tai kol kas užgožia daugumą “žaliųjų” iniciatyvų
VOKIETIJA
Angela Merkel
Viena iš Kyoto susitarimo architekčių, dabar Vokietija deklaruoja patį ambicingiausią išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo planą iš visų ekonomiškai išsivysčiusių šalių
Ar pavyks įgyvendinti ambicingus draugiškus aplinkai projektus ir tuo pat metu paremti galingą automobilių pramonę?
NAUJOJI ZELANDIJA
Helen Clark
Naujoji Zelandija uždarė dujines ir anglimi kūrenamas elektrines ir sieks perdirbti 100% atliekų
70% energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Ar linkę 30% taip pat „žali“?
PIETŲ KORĖJA
Lee Myung-Bak
Būdamas Seulo meru, sodino parkus ir vystė visuomeninio transporto sitemą
Naujoji iniciatyva – dirbtinai praplėsti pusiąsąlį jūron susilaukia aštrios “žaliųjų” kritikos
VATIKANAS
Popiežius Benediktas XVI
Anglies išmetamosiomis dujomis neužterštas miestas-valstybė.
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
Gordon’as Brown’as
Iki 2020 m. planuoja sumažinti anglies dujų emisiją 32% Kaip suderinti paramą ir anglimi kūrenamoms elektrinėms, o taip pat ir atominėms?
Ar tai švarios ir ekologiškai gyvenančios šalys, kaip Islandija, ar anglimi alsuojantys pramonės gigantai, kaip Kinija, klimato kaitos realybė verčia šalių vadovus gyventi darnaus vystymosi sąlygomis ir aplinkos apsaugos problemas spręsti lygiai taip pat rimtai, kaip ir karo, taikos, ar šalies gerbūvio problemas.
No comments:
Post a Comment