KELIO PRADŽIA

Turbūt, didžiausi Žemės gyventojų pasiekimai turėtų būti tiesiogiai dėkingi nepamatuotam planetos resursų švaistymui – nuo naftos ir mineralų, iki medžių ir vandens. Nenumaldomai augant planetos gyventojų skaičiui, natūralių energetinių šaltinių atsargos senka ir, jei atvirai, mes negalime sau to leisti. Ir, nors plastiko, aliuminio ir popieriaus perdirbimas – gera pradžia – bet, tai jau ne naujiena. Susipažinkite su keletu naujovių, kurie gali padėti galutinai nenužudyti planetos, kurioje gyvename – nuo naujos kartos elektros lempučių ir saulės baterijų, iki vėju varomų krovininių laivų.

LED (Light Emitting Diod) šviestuvai: nekreipiant dėmesio į madas ar žiniasklaidos keliamą susižavėjimą, LED šviestuvai tikrai skamba kaip nuostabi idėja
Kai visas pasaulis pareigingai bando plačiai įdiegti kompaktiškas fluorecensinius šviestuvus, nauja šviestuvų karta jau beldžiasi į duris. LED šviestuvai naudoja minimaliai energijos, lyginant su įprastais šviestuvais, “gyvena” žymiai ilgiau ir neturi savo sudėtyje švino ar gyvsidarbrio. Ekspertų nuomone, geriausi naujos kartos atstovai – tai firmos Lemnis Lighting šviestuvai. LED šviestuvai jau kurį laiką naudojami skaitmeniniams informaciniams ekranams iliuminuoti arba įvairiems šviesioforų signalams, iki šiol gamintojams nelabai sekėsi pagaminti baltą arba bespalvį LED šviestuvą, tokį pat galingą, kaip ir kaitinamosios lemputės. Na, jei atvirai net ir paminėtieji Lemnis Lighting šviestuvai dar nepasiekė pageidaujamų rezultatų. Kol kas pasisekė sukurti 40W ir planuojama 60W galingumo atitikmenys. Kaina taip pat kandžiojasi - $30-40. Iš kitos pusės, toks šviestuvas Atrodo, kaip įprasta kaitinamoji lemputė, šviečia lygiai, be jokio mirgėjimo, beveik neįkaista, neskleidžia ultravioletinių spindulių, gali degti net 50 kartų ilgiau (iki 50 000 valandų – past.), nei įprastos lemputės, sudėtyje – jokio švino ar gyvsidabrio ir, galų gale, toks šviestuvas naudoja tik... apgailėtinus 4W. Štai jums – ir efektyvu ir ekonomiška.

Parasparnis-burė: seniausias pasaulio traukos būdas gali sugrįžti į laivybą…
Ar kada nors domėjotės, kiek gali nuplaukti didžiausi konteinerius plukdantys krovininiai laivai, sunaudodami 1 galoną degalų? Kaip jums apie 12 metrų? Pasauliniu mąstu tai sudaro apie 2 milijardus barelių naftos per metus. Jei pasaulio laivybos pramonė būtų atskira valstybė, tai anglies išmetamųjų dujų didžiausių teršėjų sąraše ji būtų 7. Todėl kai kurios didžiosios laivybos kompanijos svarsto galimybę pažaboti vėjo energiją. Čia nekalbama apie tradicines bures – tam reiktų keisti laivo korpuso konstrukciją, kad jis išlaikytų burėms reikalingų stiebų sukeliamų jėgų poveikį. Vietoj tradicinių stiebų ir burių, įsivaizduokite milžinišką - 20 000 kvadratinių pėdų ploto parasparnį – prikabintą prie laivo pirmagalio. Tai būtų palygint visai nebrangus patobulinimas, papildomas elementas, visiškai nereikalaujantis keisti laivo konstrukcijos. Tačiau, neverta pulti į euforiją. Šie pramoniniai parasparniai nėra toks jau paprastas įrenginys. Juk net paprasčiausiam aitvarui paleisti parke reikia reikia bent dviejų žmonių – vienas laiko už valo, kitas pakelia aitvarą ir padeda pagauti vėją. Taigi, laivo pirmagalyje sumontuojame kažką panašaus į roboto manipuliatorių ir problema išspręsta, pasakysite. Vienas bet... Mes kalbame apie... futbolo aikštės dydžio aitvarą! O kas, jeigu staiga dingo vėjas ir jūsų futbolo aikštė su trenksmu krenta į bangas atsigaivinti?
Vokietijos kompanija SkySails (Dangaus burės – past.) vis dėl to išsprendė aukščiau minėtas problemas ir sukūrė visiškai automatizuotą laivo burės-parasparnio sistemą, nereikalaujančią netgi specialių įgūdžių, valdant tokią burę. 2008-aisiais SkySails išbandė naujos kartos bures, nuplukdydami 10 000 tonų talpos laivą iš Vokietijos į Venesuelą ir atgal, taip sutaupydami apie 20% variklio darbo. Ar vertėjo dėl tiek, paklausite? Žingsnis po žingsnio, kaip liaudyje sako...

Plastikinės saulės baterijos: lengvos ir pigios. Gali būti labai praktiškas išradimas...
Alan’as Heeger’is, Kalifornijos Universiteto Santa Barbaroje fizikos profesorius didžiuojasi saulės baterijomis, įrengtomis ant namo stogo. “Kiekvieną dieną, kai tik pakyla saulė, mano skaitliukas, jie taip galima būtų išsireikšti – sukasi atgal, nes aš parduodu elektros energijos perteklių” – sako Alan’as. Tačiau, tokio dydžio sistema, dengianti profesoriaus namų stogą, gali kainuoti apie $60 000. Todėl Heeger’is pamėgino sukurti kažką panašaus į plastikines saules baterijas – pigius puslaidininkius fotoelementus nanotechnologijų pagrindu, kurie 500 kartų plonesni nei žmogaus plaukas. Kitaip, nei įprasti silikono puslaidininkiai su integruotomis schemomis, kurie sintetinami aukštoje temperatūroje, šie fotoelementai surenkami kambario temperatūroje ir tvirtinasi ant paprasčiausios celofano plėvelės. Plėvelė, savo ruožtu, gali būti tvirtinama prie praktiškai bet kokios formos paviršiaus, taip sudarant plonytį saulės energijos surinkimo ir perdirbimo rūbą,
Heeger’is 2000-aisiais buvo apdovanotas Nobelio premija už pasiekimus Chemijos srityje, taip įvertinant jo darbą kuriant panašias technologijas. Profersorius taip pat yra vienas iš kompanijos Konarka Technologies steigėjų – 2008 metais pristačiusios pirmuosius nedidelius įrenginius. Įsivaizduokite kuprines arba rankines, kurių viršutinis sluoksnis – naujosios lanksčiosios saulės baterijos – puikus būdas, pakrauti mobilųjį telefoną neieškant rozetės, arba kaip jums tokia palapinė? Elektros energijos šaltiinis – tiesiog virš galvos. "Mūsų saulės baterijos ne tik lengvutės – jas galima sulankstyti arba suvynioti, kaip kokį audeklą”, sako Heeger’is.
Tačiau kiekviena tiesa turi dvi puses. Šios saulės baterijos kol kas konvertuoja tik apie 5% saulės šviesos energijos, kai tuo tarpu tradicinių sauės baterijų efektyvumas 15-18%. Dar vienas trūkumas – jos konvertuoja tik matomą saulės šviesos spektro dalį.
Bet kokiu atveju, kai perdirbimo efektyvumas priartės bent prie 15% ribos, ši technologija taps neįkainojama. Šiuo metu pasaulyje bent milijardui žmonių elektros energija – vis dar prabanga. O nedidelė sistema, net ir pagaminanti mažiau nei 100W elektros energijos, jau suteiktų pakankamai šviesos skaityti, ar pakankamai energijos, kad galima būtų klausyti radijo ar net žiūrėti televiziją.
Ir jokių išmetamųjų dujų arba mechaninių dalių…

Aptera: Hibridas, galintis nuvažiuoti 500 km su 1 galonu degalų.
Ar kada nors susimąstėte, kad daugiausia energijos sunaudojama pajudinti iš vietos patį automobilį – ir nuo keleivių kiekio tai praktiškai nepriklauso. Dabartiniai rinką užkariavę automobiliai pritaikyti mums – tinginiams ir pasipūtėliams, tuo pačiu visiškai nepagalvojus apie aerodinamiką ir lengvumą, ar kuro sąnaudas – nors išrasta pigių ir tvirtų medžiagų, užtikrinančių saugumą, kuriomis ir Hummer’is didžiuotusi.
Tačiau Aptera Motors prototipas galėtų tai pakeisti. Pagaminta iš ultralengvų ir supertvirtų medžiagų, moderni forma taip pat ir tam, kad išgauti maksimalų aerodinaminį efektyvumą. Aptera Motors vysto dvis kryptis – hibridus ir pilnai elektra varomus automobilius, kuriuos pakrauti galima tiesiog… iš rozetės. Tačiau, pilnai elektriniams automobiliams reikalinga ir speciali infrastruktūra, kuri jau kuriama kai kuriose pasaulio šalyse, hibridai vis dėl to yra pragmatiškesnis šiandienos produktas – nors ir nebeilgam.
Firmos savininkai labiau rūpinasi patobulinimais ir projekto vystymu, nei pardavimais. Pirmieji 1300 automobilių buvo užsakyti iš anksto, neišleidus nė cento reklamai. (Na, kol kas tik Kalifornijoje – tai taip pat sutaupo distribucijos ir serviso tinklo išlaidas).
Ir, nors kol kas tai nėra automobilis be trūkumų – pvz. – jam pakrauti reikia beveik visos nakties, Aptera automobiliai parsiduoda patys, lyg būtų karšti pyragėliai šaltą žiemos rytą. (2-vietis Aptera kainuoja apie $30 000 – past.) Ak, tiesa – kiek kainuoja benzinas? Kad ir $150 už barelį... Apteros savininkams tai nerūpi...

Klimato patruliai: kas “žaliausias”?
2007 metais pradėjo veikti nepelno organizacija, kurios interneto svetainėje ClimateCounts.org galite susipažinti su „žaliaisiais“ didžiųjų pasaulio kompanijų – nuo PepsiCo iki Microsoft – reitingais. Skaičiavimai ruošiami vadovaujantis 22-iem kriterijais – tarp jų – anglies išmetamosios dujos, išmetamųjų dujų sumažinimas, parama draugiškoms aplinkai iniciatyvoms, įstatymams ir kita. Rezultatai atnaujinami kasmet. Štai keletas pavyzdžių – turbūt, nedaug kam žinomos jogurtų ir kitų pieno produktų gamybos firmos Stonyfield Farm rezultatas – 63 taškai iš 100 galimų – ir tai vienas aukščiausių rezultatų pasaulyje, kai tuo tarpu Apple Inc., nepaisant visos skambios “žalios” įvaizdžio kūrimo ir viešųjų ryšių, sugebėjo ištempti tik… 2. Ar jums neatrodė, kad tas jų kompiuterinis obuolys turėtų būti nors kiek toksiškas – va – pas Mildažytę – tikras žaliukas… Žodžiu – dvejetukininkai…
Gary Hirshberg’as – šios organizacijos įkūrėjas neslepia, kad vienas iš šios internetinės kampanijos tikslų – paskatinti investuotojus remti pramonę, kuri ne teoriškai o tikrai praktiškai rūpinasi apilinkos apsauga.
„Mes esame tik ilgo keio pradžioje. Baikime pagaliau elgtis taip, lyg Žemė – tai tiesiog įrankis mūsų ekonominiams tikslams pasiekti, visiškai nesirūpinant dėl pasekmių. Būkime atsakingi“, - sako Hirshberg’as.